2010 metų kolegijų reitinge pirmoje vietoje - Vilniaus kolegija.
Savaitraštis „Veidas“ parengė kolegijų reitingą, kuris buvo atliekamas jau antrus metus iš eilės. Šis kolegijų reitingas šiemet buvo parengtas anksčiau nei pernai, todėl abiturientai, rinkdamiesi studijas, galės atsižvelgti ir į šią informaciją.
Pasak „Veido“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, abiturientams, kuriantiems ateities planus po mokyklos baigimo ir ruošiantis rinktis tam tikro tipo studijas Lietuvoje, vis dar trūksta išsamios bei objektyvios informacijos. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, leidžiantys gauti reikalingą informaciją apie studijas, yra pirminė įtakos grupė bei aukštųjų mokyklų internetiniai puslapiai. Tačiau informacija, gaunama iš pirminių įtakos grupių, pažįstamų rato, dažnai pagrįsta subjektyvia nuomone, kadangi kiekvienas tiek studijų kokybę, jos sąlygas, tiek ir kitus kriterijus, lemiančius sėkmingą aukštųjų mokyklų veiklą, suvokia ir vertina remdamasis savo asmenine patirtimi. Informacija, pateikiama aukštųjų mokyklų internetiniuose puslapiuose, dažniau primena panegiriką, išaukštinančią tam tikrą aukštąją mokyklą. Todėl universitetų bei kolegijų reitingai padeda abiturientams objektyviau įvertinti studijas. Objektyvumą lemia tai, jog ranguojant kolegijas, daugiausia buvo remtasi Vakarų šalių kokybiškos spaudos leidinių (tokių, kaip „der Spiegel“, „The Times“, „The Sunday times“, „Wprost“) aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikomis, taip pat pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika.
Šiemet kaip ir pernai, rengdamas 2010 m. kolegijų reitingą, savaitraštis „Veidas” bendradarbiavo su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), kuri atliko Lietuvos aukštųjų neuniversitetinių mokyklų – kolegijų studentų apklausą, o reprezentatyvią darbdavių, pagal atskirus ūkio sektorius, apklausą atliko tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“.
Pirmąsias vietas kolegijų reitinge užima didžiųjų miestų kolegijos – Vilniaus kolegija bei Kauno kolegija, sugebančios pateikti platesnį studijų programų pasirinkimą, aukštesnės kokybės studijas bei kitus kriterijus, kurie yra svarbūs stojantiesiems. Reitinguojant kolegijas, buvo pasirinkti aštuoni kriterijai, iš kurių bene svarbiausias buvo darbdavių vertinimas. Susiklosčius nepalankioms ekonominėms rinkos sąlygoms, yra svarbu atsižvelgti į baigusiųjų kolegiją studentų įsidarbinimo lygį bei įmonių požiūrį į specialistų paruošimą kolegijose. Darbdavių požiūris į kolegijas baigusius studentus yra teigiamas, nes dauguma jų gali iš karto imtis darbo, o universitetų absolventus dažnai tenka mokyti praktinių įgūdžių.
Svarbu akcentuoti tai, jog kolegijos orientuojasi į tai, kad studentai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir įgytų nemažai praktinių įgūdžių. Praktiniai gebėjimai ir kompetencijos padeda atrasti vietą darbo rinkoje. Universitetuose labiau yra akcentuojama tiriamoji, analitinė veikla. Todėl renkantis studijas reikėtų atsižvelgti ir į šiuos skirtumus.
Daugiau pažangių ISM studentų studijuos nemokamai
Šiemet į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą įstojusieji studentai galės gauti daugiau studijų krepšelių nei pernai – valstybės finansavimas bus suteiktas 150 bakalaurų ir 15 magistrantų. Taip pat universitetas suteiks galimybę didesniam skaičiui pažangiausių studentų pelnyti visiškai nemokamas studijas – tai lems nustatytas konkursinis balas.
Lietuviai pagerino mintino skaičiavimo rekordą
Šeštadienį Latvijoje vyko mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis“ tarptautinis finalas, kuriame trys lietuviai savo amžiaus grupėse iškovojo pirmąsias vietas.
„Auksą“ parsivežė dešimtokė Gintarė Vaičaitytė iš Šakių rajono Gelgaudiškio vidurinės mokyklos, vienuoliktokas Mindaugas Stankevičius iš Vilniaus ir šeštokas Abdulla Varoneckas iš Palangos. Mindaugas ir Abdulla pagerino savo grupių pasaulio rekordus ir buvo apdovanoti taurėmis.
Kartu su šiais ir kitais lietuviais konkurse rungėsi geriausi skaičiuotojai iš Latvijos, Estijos ir Slovėnijos. Iš kiekvienos šalies finale dalyvavo iki trijų dešimčių dalyvių, kurie kovėsi šešiose amžiaus grupėse.
Tarptautiniame studentų renginyje Baltijos šalims atstovaus studentas iš Lietuvos
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentas Mangirdas Dargužis atstovaus Baltijos šalims „Procter & Gamble“ (P&G) organizuojamame tarptautiniame „IDS Challenge” projekte. Penkias dienas trunkančiame renginyje studentai iš įvairių šalių – Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos – susipažins su tarptautinio verslo subtilybėmis. Dalyviams bus skaitomos paskaitos bei skiriamos užduotys, kurios padės įtvirtinti įgytas žinias.
-Mangirdai, gal galėtum trumpai apibūdinti „Procter & Gamble“?
-„Procter & Gamble“ (P&G) yra viena didžiausių įmonių pasaulyje, jos metinė apyvarta sudaro 68 milijardų dolerių. Iš pradžių „Procter & Gamble“ specializavosi muilų ir valymo priemonių produktų gamyba ir prekyba, tačiau vėliau įmonė išplėtė savo veiklą ir pradėjo gaminti kosmetikos, skalbimo priemones, kvepalus. Manau, kad daug kas žino P&G produktus kaip „Ariel“, „Daz“, „Fėją“, „Max Factor“, „Olay“, „Pantene Pro-V“.
-Kodėl sugalvojai dalyvauti šiame projekte?
- Iš ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto administracijos gavau elektroninį laišką, kuriame buvo kviečiama registruotis į P&G organizuojamą konkursą „IDS Challenge”. Pagalvojau „kodėl gi ne?” ir užpildžiau kandidato registracijos anketą internetu. Pildydamas gyvenimo aprašymą, rašydamas motyvacinį laišką ir spręsdamas testą užtrukau 2,5 val.
- Norint patekti į Stambulą užteko tik registracijos?
- Tikrai ne... (šypsosi). Po registracijos P&G pakvietė į pokalbį-testą Vilniuje – dalyviai turėjo išspręsti matematines užduotis (jaučiausi kaip matematikos konkurse „Kengūra“). Po poros dienų sužinojau, kad patekau į kitą etapą – tuomet laukė pokalbis telefonu. Pirmas skambutis buvo iš Belgijos, kalbėjome apie 1,5 val. Manęs buvo prašoma papasakoti vieną kitą atvejį iš savo gyvenimo apie buvimą komandoje – ar kilo nesutarimų, kai buvau komandos lyderis, kai reikėjo suderinti daug darbų vienu metu, kaip aš elgiausi tuomet ir kaip elgčiausi dabar. Iš tikrųjų buvo neįprastas, bet įdomus pokalbis. Vėliau teko bendrauti su žmogumi iš Šveicarijos, su juo pokalbis truko apie 1,5 val. Šis pasikalbėjimas mažai kuo skyrėsi nuo pirmojo. Pats ekstremaliausias buvo paskutinis skambutis – po savaitės, antradienį ryte man paskambino ir pranešė, kad patekau į paskutinį etapą, kuris turėjo vykti jau kitą dieną Rygoje. Su draugų pagalba sugebėjau nuvykti į Latvijos sostinę, kurioje įvyko paskutinis mano interviu. Po savaitės gavau žinutę, kad esu tas vienintelis atrinktasis, kuris atstovaus Baltijos šalių studentams „IDS Challenge“ renginyje.
- Kada vyks „IDS Challenge“?
- Balandžio 11-18 dienomis Stambule. Iš viso dalyvaus 24 studentai iš Europos,
Azijos ir Šiaurės Afrikos. Manau, kad bus įdomus renginys. Grįžęs būtinai pasidalinsiu įspūdžiais.
Krizės pamokos aptartos jaunimo ir verslo dialoge
Jau 25 metus Kiolno universitetas Vokietijoje pavasarį vienai savaitei pavirsta į šiuolaikišką konferencijų centrą, kur po vienu stogu susirenka 300 perspektyviausių studentų ir verslo atstovų iš viso pasaulio. To priežastis – čia vykstanti didžiausia pasaulyje studentų organizuojama tarptautinė verslo konferencija „World Business Dialogue“. Šiais metais tarp dalyvių buvo ir grupė lietuvių studentų.
Pagrindinis konferencijos tikslas – dialogas tarp studentų, verslininkų, ekonomistų ir politikų aktualiomis to meto temomis. Šiais metais diskusijos virė tema „Krizės pamokos“. Per konferencijos dienas buvo bandoma rasti atsakymus į dažnai šiandien girdimus klausimus: „Ko mes galime pasimokyti iš krizės?“, „Kokių priemonių turi būti imtasi, norint užkirsti kelią panašiems šokams ateityje?“, „Kaip toliau vystyti darnią plėtrą“ ir pan.
Vienas iš faktorių, kuris daro „World Business Dialogue“ reikšmingu tarptautiniu renginiu, tai žinomi autoritetai, atvykstantys diskutuoti kartu su studentais. Ankstesnėse konferencijose pranešimus skaitė „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates, Niujorko meras Michael Bloomberg, „Deutche Bank“ vadovas Josef Ackermann. Šiais metais pranešėjų sąrašas buvo ne mažiau įspūdingas. Tarp dalyvių buvo Vokietijos Federalinio banko prezidentas Prof. Dr. Axel Weber, Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministras Rainer Brüderle, didžiųjų pasaulio koorporacijų (Bank of America Merill Lynch, Deutsche Post, Vodafone ir kt.) vadovai.
Galima sakyti, kad visi dalyviai iš esmės sutarė, kad finansų rinkos turi būti griežčiau reguliuojamos ir bankų veikloje turi būti daugiau skaidrumo. Kita vertus, nebuvo vieningai sutarta, kokio griežtumo reguliavimas turi būti ir kokios apskritai priemonės turi būti taikomos. A. Weber nuomone: „Mes negalime visiškai panaikinti naujų krizių atsiradimo tikimybės ateityje, tačiau pagrindinis tikslas yra padaryti bankinę sistemą labiau atsparę šokams, jeigu panašūs įvykiai pasikartotų“. Lektorius iš JAV siūlė į krizę žvelgti optimistiškai: „Kiekvienas turime siekti savo svajonių. Net jeigu ir suklysime, juk visi kartais klystame, turime keltis ir vėl bandyti iš naujo. Tai, manau, yra pagrindinė žinia, kurios mes galime pasimokyti iš krizės“.
Išskirtinio susidomėjimo sulaukė 2006 m. Nobelio taikos premijos laureato Muhammad Yunus video pranešimas. Tai žmogus, gavęs Nobelio premiją už tai, kad įkūrė „Grameen“ banką, skirtą padėti „skurdžiausiems iš skurdžiausių“. Savo kalboje jis pabrėžė, kad norint išspręsti didžiąsias šiandienos problemas, tokias kaip skurdas, nedarbas, nepagydomos ligos ir klimato kaita, šalia įprasto, pelno siekiančio verslo, turi egzistuoti ir socialinis verslas. Šios verslo rūšies tikslas, anot M.Yunus, būtų ne asmeninė nauda, o pasitenkinimas, gaunamas dėl to, kad suteiki naudą kitiems.
„World Business Dialogue“ yra puiki proga užmegzti naudingų kontaktų ateičiai. Čia kalbėtis apie dabarties iššūkius susirenka motyvuoti žmonės iš 50 skirtingų valstybių. Tam yra organizuojami įvairūs praktiniai užsiėmimai, bendravimui skirta speciali laisvalaikio zona. Pagrindinė renginio idėja yra ta, kad dalyvių dialoge gimtų galimi problemų sprendimai ir idėjos ateičiai.
Studentai ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir turėjo progą apsilankyti „Karjeros mugėje“, kurioje prisistatė tokios kompanijos kaip „Air Berlin“, „BMW“, „Philips“ ir kt. Nors įmonės daugiausiai ieškojo darbuotojų tarp vokiečių studentų, tačiau buvo naudinga pasikalbėti su jų atstovais, sužinoti daugiau apie tai, kokių žmonių jie ieško ir kokios tarptautinės karjeros galimybės atsiveria ten dirbant.
Dalyviai buvo sužavėti renginio organizavimo lygiu. Buvo pasirūpinta netgi mažiausiomis smulkmenomis. Vienas iš pranešėjų pagyrė, kad renginys buvo geresnis nei Davosas (kasmetinis pasaulio ekonomikos forumas rengiamas Šveicarijoje – red. p.). Organizatorių nesutrikdė netgi tai, kad antrosios dienos vakarą universiteto teritorijoje buvo rasta II pasaulinio karo laikų bomba. 40 savanorių studentų grupė paaukojo daug bemiegių naktų, tačiau pasiektas rezultatas daro didelį įspūdį.
„Mano lūkesčiai didžiąja dalimi pasiteisino. Gavau įžvalgų, kaip pasaulis gali vystytis toliau bei išgirdau pamąstymų, kuo turėtų remtis sėkmingas verslas. Diskusijos apėmė įvairias sritis, taigi gavau daug „plačių“ įžvalgų. Vis gi, tas platumas kartais ir nepatiko, nes buvo akimirkų, kai jaučiau, jog kalbama per daug apibendrintai ir nekonkrečiai“, – apie renginį kalbėjo vienas iš dalyvusių lietuvių Mindaugas Kazlauskas.
300 dalyvių po 5 nuostabių dienų, praleistų Kiolne, išsiskirstė atgal į skirtingas pasaulio puses. „Išvykstu gavęs motyvacijos, kupinas naujų idėjų ir užmezgęs vertingų pažinčių ateičiai“, – apibendrino M.Pekorius. Kupini entuziazmo veidai žadėjo, kad studentai grįš čia ir kitais metais.
